išdrėbti

išdrėbti
išdrė̃bti, ìšdrebia, ìšdrėbė 1. tr. iškrėsti (ką tiršta): Košę iš sagono į bliūdą išdrė̃bk J. 2. refl. tr. išsitinkuoti, išsikrėsti: Išsidrė̃bkim moliu pirkią, tai bus šiltesnė Š. 3. intr. snigti kurį laiką šlapiu sniegu: Visa diena išdrė̃bs Gs. 4. tr. negražiai išmesti, išversti: Visus iš vežimo ìšdrėbė Brt. Aš tave pro langą išdrėbsiu BsPI101. ║ prk. pašalinti: Ją iš gimnazijos ìšdrėbė Skr. 5. refl. negražiai atsigulti ar atsisėsti: Gulia išsidrė̃busi par visą lovą Šts. Sūnus sėdėjo išsidrėbęs sofoje, ištiesęs kojas beveik iki vidurio kambario rš. 6. refl. dosniai duoti: Nebijok, šykštus senis, neišsidrebia! Žem. Ans neišsidrė̃bs, nebijok, – geriau nusuks, negu párduos Užv. 7. tr., intr. ką aštriai, nemandagiai į akis pasakyti: Išdrebiu žodžius R288. Ką tik žinojo, tą ìšdrėbė ant akis Ėr. Ìšdrėbė ìšdrėbė jam akỹs visą teisybę, o tas tik raudonuoja Ds. Maža štuka su ja: nueis tau ir išdrė̃bs prie visų, paskui nei raudok, nei giedok iš sarmatos Vb. Boba ìšdrėbė į akis baisiausiais žodžiais Jnšk. 8. intr., tr. smarkiai išaugti, sustorėti: Ana baisiai greitai ìšdrėbė į aukštį Dr. Seniai čia vaikas dar buvo, o dabar išdrėbė, ir už tėvą aukštesnis yra Mžk. Su metais ìšdrėbė visą stuomenį Šll. Kad ìšdrėbė į stuomenį – nė pažinti nebgal Užv. | refl.: Išsidrėbęs ne tik į veidą, bet ir į pečius rš. 9. tr. padaryti didelį, išdrembti: Geras valgis tik pilvą išdrebia Prng. Bul'bas ryja, net pilvai išdrėbti Ign. 10. refl. išsimesti: Perkaitinau gerai kumelę, tai ir išsìdrėbė Vlk. 11. refl. išsivemti: Seniau buvo minkšta arielka, geresnė, ė dabar pagėręs tik išsìdrebi Prng. 12. refl. euf. išsituštinti: Ir vėl kemši (valgai)? – Greit išsìdrėbei! Grl. Kol parvažiavau, arklys išsìdrėbė Jnšk. \ drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; perdrėbti; pridrėbti; sudrėbti; uždrėbti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išdrėbti — išdrė̃bti vksm. Savi̇̀vartis i̇̀šdrėbė krūvą žvỹro …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išdrabstyti — 1. K iter. išdrėbti 1: Padaviau vaikam kisielių, tai kad išdrãbstė po visą gryčią Rk. | O, jis stiprus vyras – viena ranka visus išdrãbsto! Jnšk. | Visi daiktai išdrabstyti (išmėtyti), ne vietoj Skr. | Ji dešimt valkčių mėšlo per dieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdrėbimas — išdrėbìmas sm. (2) 1. → išdrėbti 1: Ar negausi per nagus už košės išdrėbimą! Kt. 2. → išdrėbti 8: Išdrėbìmas tos mergos – kaip žardas! Vvr. drėbimas; apdrėbimas; atsidrėbimas; išdrėbimas; nudrėbimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antdrėbti — antdrė̃bti, añtdrebia, añtdrėbė (ž.) tr. uždrėbti (ant viršaus): Añtdrėbė purvų ant galvos Sr. drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdrėbti — apdrė̃bti, àpdrebia, àpdrėbė 1. tr. B, K aptėkšti (kokia tiršta mase): Vaikai bežaisdami mažyliui àpdrėbė purvu akis Paį. Jis purvais mane àpdrėbė Kz. | refl.: Tik pats neapsidrė̃bk Kp. Apsìdrebiu purvais K. 2. tr. aplipdyti, aptinkuoti: Tik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidrėbti — atidrė̃bti, atìdrebia, atìdrėbė 1. tr. atidėti, atkrėsti (kiek ko tiršta): Kai valgyste, tai atadrė̃bkit košės vištom Ds. 2. refl. negražiai atsigulti ar atsisėsti: Atsìdrėbė nenusitaisęs, kas gi tave beprikels! Upt. Atsìdrėbė ant lovos kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drėbti — drė̃bti, drẽbia, ė 1. tr., intr. K krėsti (kokią tirštą masę): Drė̃bk košę į bliūdą J. Piemuo drė̃bė mergai purvais į akis Sr. Užtekdavę jam paimti dažų, drėbti ant audeklo, ir jau turėdavai šventuolio akį, ranką ar drabužį LTII410. ^ Turtingam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškrėsti — iškrė̃sti, ìškrečia, ìškrėtė tr. 1. Škn išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Upt. Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi Grz. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius NS1273. Ąžuolas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudrėbti — nudrė̃bti, nùdrebia, nùdrėbė 1. tr. nuimti (ką tiršta): Nùdrėbiau nuo viršaus košę, kad nesklistum par kraštus J. 2. tr. nukrėsti iš molio: Kol nudrė̃bsime tvartus, tai ir žiema ateis Vl. Jis gerai moka pečių nudrė̃bti Up. ^ Riebumas mergaitės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padrėbti — padrė̃bti, pàdrebia, pàdrėbė 1. tr. pamesti (ką tiršta): Kam pàdrėbei košę? J. Perplyšo pusiau ir vidurius savo padrėbė BPI375. 2. tr. kiek pakrėsti iš molio: Pàdrėbė kiek [kūtę], ir stovi nebaigta Jnšk. 3. tr. negražiai, ne vietoje pamesti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”