išdrėbti

išdrė̃bti, ìšdrebia, ìšdrėbė 1. tr. iškrėsti (ką tiršta): Košę iš sagono į bliūdą išdrė̃bk J. 2. refl. tr. išsitinkuoti, išsikrėsti: Išsidrė̃bkim moliu pirkią, tai bus šiltesnė Š. 3. intr. snigti kurį laiką šlapiu sniegu: Visa diena išdrė̃bs Gs. 4. tr. negražiai išmesti, išversti: Visus iš vežimo ìšdrėbė Brt. Aš tave pro langą išdrėbsiu BsPI101. ║ prk. pašalinti: Ją iš gimnazijos ìšdrėbė Skr. 5. refl. negražiai atsigulti ar atsisėsti: Gulia išsidrė̃busi par visą lovą Šts. Sūnus sėdėjo išsidrėbęs sofoje, ištiesęs kojas beveik iki vidurio kambario rš. 6. refl. dosniai duoti: Nebijok, šykštus senis, neišsidrebia! Žem. Ans neišsidrė̃bs, nebijok, – geriau nusuks, negu párduos Užv. 7. tr., intr. ką aštriai, nemandagiai į akis pasakyti: Išdrebiu žodžius R288. Ką tik žinojo, tą ìšdrėbė ant akis Ėr. Ìšdrėbė ìšdrėbė jam akỹs visą teisybę, o tas tik raudonuoja Ds. Maža štuka su ja: nueis tau ir išdrė̃bs prie visų, paskui nei raudok, nei giedok iš sarmatos Vb. Boba ìšdrėbė į akis baisiausiais žodžiais Jnšk. 8. intr., tr. smarkiai išaugti, sustorėti: Ana baisiai greitai ìšdrėbė į aukštį Dr. Seniai čia vaikas dar buvo, o dabar išdrėbė, ir už tėvą aukštesnis yra Mžk. Su metais ìšdrėbė visą stuomenį Šll. Kad ìšdrėbė į stuomenį – nė pažinti nebgal Užv. | refl.: Išsidrėbęs ne tik į veidą, bet ir į pečius rš. 9. tr. padaryti didelį, išdrembti: Geras valgis tik pilvą išdrebia Prng. Bul'bas ryja, net pilvai išdrėbti Ign. 10. refl. išsimesti: Perkaitinau gerai kumelę, tai ir išsìdrėbė Vlk. 11. refl. išsivemti: Seniau buvo minkšta arielka, geresnė, ė dabar pagėręs tik išsìdrebi Prng. 12. refl. euf. išsituštinti: Ir vėl kemši (valgai)? – Greit išsìdrėbei! Grl. Kol parvažiavau, arklys išsìdrėbė Jnšk. \ drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; perdrėbti; pridrėbti; sudrėbti; uždrėbti